Šiame regione yra kalnų, dykviečių, terasų, šlaitų ir lygumų. Čia vynuogės vadinamos karališkomis uogomis, o iš jų gaminamas aukščiausios kokybės vynas.
Regionas išties didelis – jis išsidėstęs prie Viduržemio jūros kaip prancūziškas raguolis – nuo Nimų iki Ispanijos. Vynuogynai čia užima apie 400 tūkst. hektarų. Apie ketvirtis jų yra kontroliuojami AOC.
|
|
Kad šio regiono vynuogynams daugiau kaip 2,5 tūkst. metų byloja graikų amforos bei etruskų taurės. Istorikas Dionas rašęs, kad „tai buvo pirmasis prancūziškas regionas, kuriame graikų ir romėnų vynas atnešė civilizaciją“. Dėl palankaus klimato vynuogės gauna pakankamai šilumos ir šviesos, todėl derlius nuimamas reguliariai. Kadaise, 92 m. po Kr., vynuogynai ir vyno gamyba čia taip klestėjo, kad imperatorius Domitienas įsakęs išrauti pusę vynuogynų. 280 m. imperatorius Probus galams leido auginti vynuoges ir gaminti vyną. Po Romos imperijos žlugimo prasidėjo vynuogynų regresija – šalį užkariauja vizigotai, o 759 m. – arabai.
|
|
IX a. vyno kultūra vėl atgimė. Ir tam pasitarnavo bažnyčia. Vienuolynuose vėl buvo auginamos vynuogės ir gaminamas puikus vynas. Vynuogės auginamos šlaituose – čia jos gauna daugiau saulės, o derlingesni laukai paliekami kitoms kultūroms. Tokia auginimo praktika išliko iki XVIII a. pabaigos.
|
